Kaip sumažinti komunalinius mokesčius: kur realiai dingsta pinigai
Vandens šildymas, šildymas ir budėjimo režimas. Kurios eilutės sudaro didžiąją sąskaitos dalį ir ką galima pakeisti per vieną vakarą.
Straipsnio turinys
- Nuo ko pradėti: kur pinigai
- Elektra: kas suvartoja daugiausia
- Budėjimo režimas
- Vandens šildymas
- Skalbimas ir indaplovė
- Vanduo
- Varvantis čiaupas
- Šildymas: ką galima padaryti be investicijų
- Termostatai
- Dujos
- Tarifų planai
- Kas atsiperka greičiausiai
- Ką daro apšvietimas
- Senos technikos keitimas
- Ką daryti su daugiabučio šildymu
- Kaip pasitikrinti, ar veikia
- Kaip veikia oro sandarumas
- Ką daryti su atostogų laikotarpiu
- Kaip įpročiai keičia sąskaitą
- Ką reiškia pastovus mokestis
- Kaip pasitikrinti savo suvartojimą
- Kada verta investuoti
- Trumpai
Komunalinės sąskaitos mažinamos ne taupant apšvietimą. Didžiąją dalį beveik visada sudaro trys eilutės: šildymas, karštas vanduo ir, jei būstas elektrinis, vandens šildymo boileris.
Nuo ko pradėti: kur pinigai
| Eilutė | Tipinė dalis metinėje sąskaitoje |
|---|---|
| Šildymas | 50–70 % |
| Karštas vanduo | 10–20 % |
| Elektra buičiai | 10–20 % |
| Šaltas vanduo | 3–7 % |
| Kita | Likusi dalis |
Iš to plaukia paprasta išvada: sutaupyti dešimt procentų šildymo yra vertingiau nei sutaupyti pusę apšvietimo.
Elektra: kas suvartoja daugiausia
Beveik viskas, kas šildo: vandens šildytuvas, elektrinis šildymas, orkaitė, virdulys, džiovyklė. Apšvietimas ir elektronika sudaro nedidelę dalį.
Savo prietaisų suvartojimą galima suskaičiuoti elektros suvartojimo skaičiuokle: reikia tik galios ir darbo valandų.
Budėjimo režimas
Prietaisai, išjungti mygtuku, bet palikti maitinime, vartoja nuo pusės iki trijų vatų. Vienas toks prietaisas kainuoja mažiau nei eurą per metus, bet namuose jų būna dešimt ar penkiolika.
Dvylikai prietaisų po 2 W tai yra apie 210 kWh per metus. Sprendimas paprastas — jungikliai su išjungimo mygtuku ten, kur prietaisai nenaudojami nuolat.
Vandens šildymas
Boilerio temperatūros sumažinimas nuo 70 iki 55 laipsnių sumažina sąnaudas keliolika procentų ir kartu mažina kalkių kaupimąsi.
Antras dalykas — dušo srautas. Taupanti dušo galvutė sumažina vandens kiekį trečdaliu beveik nekeisdama pojūčio, o kartu mažina ir šildymo sąnaudas.
Skalbimas ir indaplovė
Didžioji dalis skalbyklės energijos eina vandeniui šildyti, ne būgnui sukti. Todėl 40 laipsnių vietoje 60 sumažina ciklo kainą maždaug trečdaliu.
Indaplovė paprastai suvartoja mažiau vandens nei plovimas rankomis, bet tik pilnai pakrauta. Pusiau tuščias ciklas panaikina visą pranašumą.
Vanduo
Vidutinis žmogus Lietuvoje suvartoja 2–4 kubus per mėnesį. Vonia sunaudoja apie 150 litrų, dušas — apie 50.
Savo suvartojimą ir kainą pagal skaitiklio rodmenis galima pasitikrinti vandens sąskaitos skaičiuokle. Ji parodo ir sumą vienam asmeniui — patogu lyginant mėnesius.
Varvantis čiaupas
Atrodo smulkmena, bet lašantis čiaupas per mėnesį gali išleisti kelis šimtus litrų, o varvantis tualeto bakelis — kelis kubus.
Praktinis patikrinimas: naktį užsirašyti skaitiklio rodmenį ir palyginti ryte, nieko nenaudojus. Judėjimas reiškia nutekėjimą.
Šildymas: ką galima padaryti be investicijų
Sumažinti temperatūrą naktį ir išeinant. Kiekvienas laipsnis mažiau duoda kelis procentus.
Neuždengti radiatorių baldais ir užuolaidomis.
Nuorinti radiatorius prieš sezoną.
Uždaryti nenaudojamus kambarius ir sumažinti juose temperatūrą.
Vėdinti trumpai ir plačiai, o ne laikyti langą praviru visą dieną.
Termostatai
Radiatorių termostatiniai ventiliai ir programuojamas termostatas leidžia šildyti pagal grafiką, o ne pastoviai. Investicija nedidelė, o efektas matomas per vieną sezoną.
Praktinis nustatymas: mažesnė temperatūra naktį ir darbo valandomis, aukštesnė vakare. Miegamajame dauguma žmonių jaučiasi geriau esant vėsiau.
Dujos
Sąskaitą sudaro suvartojimas ir pastovus mokestis. Vasarą, kai dujomis tik gaminamas maistas, didžiąją sąskaitos dalį sudaro būtent pastovus mokestis.
Suvartojimą pagal skaitiklį galima pasitikrinti dujų sąskaitos skaičiuokle.
Tarifų planai
Dviejų laiko zonų planas apsimoka tada, kai reikšminga suvartojimo dalis vyksta naktį: boileris, skalbyklė, elektromobilio įkrovimas.
Prieš keičiant planą verta pasižiūrėti realų savo suvartojimo pasiskirstymą. Jei naktį suvartojama nedaug, planas su nakties tarifu gali būti net brangesnis.
Kas atsiperka greičiausiai
| Priemonė | Kaina | Atsipirkimas |
|---|---|---|
| Boilerio temperatūros mažinimas | 0 € | Iš karto |
| Taupanti dušo galvutė | Nedidelė | Keli mėnesiai |
| Aeratoriai čiaupams | Nedidelė | Keli mėnesiai |
| Termostatiniai ventiliai | Vidutinė | 1–2 sezonai |
| Sandarinimas | Nedidelė | 1 sezonas |
| Senos technikos keitimas | Didelė | Kelerius metus |
Ką daro apšvietimas
Perėjimas prie šviesos diodų lempų sumažina apšvietimo suvartojimą kelis kartus, bet apšvietimas sudaro nedidelę dalį sąskaitos. Todėl efektas realus, tik nedidelis.
Praktiškai tai priemonė, kurią verta padaryti vieną kartą ir pamiršti, o ne ta, nuo kurios pradedama ieškant sutaupymo.
Senos technikos keitimas
| Prietaisas | Skirtumas per metus |
|---|---|
| Senas šaldytuvas prieš naują | iki 250 kWh |
| Sena skalbyklė | iki 100 kWh |
| Kaitinamosios lempos prieš LED | iki 200 kWh |
Šaldytuvas veikia visą parą, todėl jo skirtumas didžiausias. Bet keisti veikiantį prietaisą vien dėl efektyvumo dažniausiai neapsimoka: atsipirkimas ilgesnis nei jo likęs tarnavimo laikas.
Ką daryti su daugiabučio šildymu
Bute su centralizuotu šildymu individualių galimybių mažiau, bet jos yra: termostatiniai ventiliai, radiatorių nuorinimas, langų sandarinimas ir tinkamas vėdinimas.
Didesni sprendimai — namo renovacija arba šilumos punkto modernizavimas — priklauso nuo bendrijos. Tai ilgas kelias, bet ir efektas ten didžiausias.
Kaip pasitikrinti, ar veikia
Vienintelis patikimas būdas — lyginti tuos pačius mėnesius skirtingais metais. Sausio sąskaita lyginama su praėjusių metų sausiu, ne su gruodžiu.
Naudinga vesti paprastą lentelę su mėnesio suvartojimu, ne suma. Kainos keičiasi, o kubai ir kilovatvalandės rodo tikrąjį pokytį.
Kaip veikia oro sandarumas
Nesandarūs langai, durys ir laidų įvadai sukuria nuolatinį šalto oro srautą. Tai jaučiama kaip skersvėjis, o matuojama kaip nuolatinis šildymo darbas.
Dažniausios vietos, pro kurias bėga oras — lauko durų slenkstis, palangės kraštai, elektros lizdai išorinėje sienoje ir vėdinimo grotelės. Jos tikrinamos pirmiausia, nes ten sandarinimas kainuoja mažiausiai.
Paprasčiausias patikrinimas — degtuko liepsna arba plona popieriaus juostelė prie lango kraštų šaltą dieną. Kur ji krypsta, ten ir bėga oras.
Sandarinimas yra pigiausia priemonė iš visų: juostos, putos ir tarpinės kainuoja nedaug, o efektas pasirodo per pirmą šaltą savaitę.
Ką daryti su atostogų laikotarpiu
Išvykstant ilgesniam laikui verta sumažinti šildymo temperatūrą, bet ne išjungti visiškai: visiškai atvėsusio namo įšildymas kainuoja daugiau nei palaikymas.
Taip pat verta išjungti boilerį ir atjungti nenaudojamus prietaisus. Savaitė be budėjimo režimo yra nedidelė suma, bet mėnesio išvykos atveju jau pastebima.
Kaip įpročiai keičia sąskaitą
| Įprotis | Efektas per metus |
|---|---|
| Dušas vietoje vonios | Reikšmingas vandens ir šildymo sutaupymas |
| Skalbimas 40 °C vietoje 60 °C | Apie trečdalis ciklo energijos |
| Pilnai pakrauta indaplovė | Mažiau ciklų, mažiau vandens |
| Trumpesnis vėdinimas plačiai | Mažiau šilumos nuostolių |
Nė vienas iš šių pokyčių nereikalauja investicijų. Jie veikia todėl, kad keičia dažniausiai kartojamus veiksmus, o ne retus.
Ką reiškia pastovus mokestis
Dalis komunalinių paslaugų turi fiksuotą dedamąją, kuri mokama nepriklausomai nuo suvartojimo. Todėl mažinant vartojimą sąskaita mažėja ne proporcingai.
Praktiškai tai svarbu vertinant, ar apsimoka atsisakyti paslaugos: pavyzdžiui, dujų, jei jomis tik gaminamas maistas. Kartais pastovus mokestis sudaro didesnę dalį nei pats suvartojimas.
Kaip pasitikrinti savo suvartojimą
Pirmas žingsnis — surasti sąskaitoje ne sumą, o kiekį: kilovatvalandes, kubinius metrus. Suma priklauso ir nuo tarifų, todėl pokytį rodo tik kiekis.
Antras žingsnis — palyginti su ankstesniais metais tuo pačiu mėnesiu. Jei kiekis auga, priežastis dažniausiai buitinė: naujas prietaisas, pasikeitę įpročiai arba gedimas.
Kada verta investuoti
| Investicija | Kada prasminga |
|---|---|
| Termostatiniai ventiliai | Beveik visada |
| Langų keitimas | Kai langai seni ir nesandarūs |
| Šilumos siurblys | Kai namas apšiltintas |
| Saulės elektrinė | Kai suvartojimas didelis |
Bendra taisyklė: pirmiausia sumažinti poreikį, tik tada investuoti į gamybą. Priešinga tvarka reiškia, kad įranga parenkama pagal per didelį poreikį.
Trumpai
Ieškokite didžiausių eilučių: šildymo ir karšto vandens. Sumažinkite boilerio temperatūrą, sutvarkykite srautus ir sandarumą, nustatykite termostatus pagal grafiką. Ir lyginkite suvartojimą, o ne sumas, nes tik jis rodo, ar priemonės veikia.
Dažni klausimai
Į viską, kas šildo: vandens šildytuvą, elektrinį šildymą, orkaitę ir džiovyklę. Apšvietimas ir elektronika sudaro nedidelę dalį sąskaitos.
Dvylika prietaisų po 2 W per metus suvartoja apie 210 kWh. Tai suma, mokama vien už tai, kad prietaisai stovi prijungti.
Tik jei reikšminga dalis suvartojimo vyksta naktį: boileris, skalbyklė, elektromobilis. Priešingu atveju jis gali būti net brangesnis.
Užsirašykite skaitiklio rodmenį vakare ir palyginkite ryte, nieko nenaudoję. Bet koks pokytis reiškia nutekėjimą.
Susijusios skaičiuoklės
Skaitykite taip pat
Šildymo būdai: kas kainuoja mažiausiai ir kur slypi spąstai
Dujos, malkos, elektra, šilumos siurblys ir granulės. Kaip palyginti juos vienodu matu ir ko neparodo kilovatvalandės kaina.
Namo apšiltinimas: nuo ko pradėti ir kas atsiperka greičiausiai
Kur dingsta šiluma, kokia eilė duoda didžiausią efektą ir kaip suskaičiuoti atsipirkimą prieš pradedant.
Ar apsimoka saulės elektrinė: kaip suskaičiuoti atsipirkimą
Kokio galingumo elektrinės reikia, kuo skiriasi elektrinė ant stogo ir nutolusi, ir kaip apskaičiuoti realų atsipirkimo laiką pagal savo suvartojimą.