Celsijus ir Farenheitas: kaip greitai persiskaičiuoti galvoje
Kodėl amerikietiški laipsniai atrodo keistai, kaip juos versti be skaičiuoklės, kokios temperatūros svarbios virtuvėje ir ką reiškia jaučiama temperatūra.
Straipsnio turinys
- Iš kur atsirado dvi skalės
- Tiksli formulė
- Greitas būdas galvoje
- Verta įsiminti kelis taškus
- Kodėl −40 sutampa
- Orų prognozės
- Kepimo temperatūros
- Šaldytuvas ir šaldiklis
- Kūno temperatūra
- Kambario temperatūra namuose
- Kelvinai
- Jaučiama temperatūra
- Automobilio ir lauko temperatūra
- Temperatūra ir prietaisai
- Mėsos vidinė temperatūra
- Temperatūra ir energija
- Kaip veikia termostatas
- Kur svarbus tikslumas
- Vandens temperatūra buityje
- Kur tikslumo nereikia
- Termometrai ir jų tikslumas
- Kaip įprasti prie kitos skalės
Temperatūros skalės yra vienas iš nedaugelio atvejų, kai pasaulis taip ir nesusitarė. Dėl to receptai, orų prognozės ir prietaisų instrukcijos kartais atrodo parašytos svetima kalba.
Iš kur atsirado dvi skalės
Celsijaus skalė remiasi vandeniu: nulis yra užšalimas, šimtas — virimas normaliomis sąlygomis. Tai patogu, nes atskaitos taškus galima atkurti bet kurioje virtuvėje.
Farenheito skalė sudaryta kitaip, ir jos atskaitos taškai nėra tokie akivaizdūs. Praktinis rezultatas — vandens užšalimas ten yra 32, o virimas 212 laipsnių.
Tiksli formulė
Iš Farenheito į Celsijų: atimama 32 ir dauginama iš penkių devintųjų. Atgal: dauginama iš devynių penktųjų ir pridedama 32.
Formulė paprasta, bet galvoje nepatogi. Būtent todėl verta žinoti bent vieną apytikslį būdą, o tikslų skaičiavimą palikti temperatūros konverteriui.
Greitas būdas galvoje
Iš Farenheito atimkite 30 ir padalykite iš dviejų. Nuo 70 °F gaunama 20 °C, o tikslus atsakymas yra 21 — paklaida vienas laipsnis.
Atvirkščiai: Celsijų padauginkite iš dviejų ir pridėkite 30. Tai veikia gerai kasdieniame ruože nuo nulio iki trisdešimties laipsnių, o kraštutinumuose paklaida auga.
Verta įsiminti kelis taškus
| Celsijus | Farenheitas | Ką reiškia |
|---|---|---|
| −40 °C | −40 °F | Skalės sutampa |
| 0 °C | 32 °F | Vanduo užšąla |
| 10 °C | 50 °F | Vėsu, reikia striukės |
| 20 °C | 68 °F | Kambario temperatūra |
| 37 °C | 98,6 °F | Kūno temperatūra |
| 100 °C | 212 °F | Vanduo verda |
Turint šiuos šešis taškus, dauguma kasdienių situacijų atpažįstamos be jokio skaičiavimo. Tarpines reikšmes lengva įsivaizduoti tarp jų.
Kodėl −40 sutampa
Abi skalės kyla skirtingu greičiu, todėl kažkurioje vietoje jos privalo susikirsti. Tas taškas yra −40, ir tai vienintelė temperatūra, kurią galima pasakyti nepatikslinant vieneto.
Faktas nepraktiškas, bet lengvai įsimenamas, o kartais padeda pasitikrinti, ar skaičiavimas apskritai teisingas.
Orų prognozės
Amerikietiškose prognozėse įprastos temperatūros yra 60–80 °F vasarą ir 20–40 °F žiemą. Tai atitinka maždaug 15–27 °C ir −7–4 °C.
Praktinė atmintinė keliaujantiems: virš 80 °F yra karšta, apie 70 °F malonu, žemiau 50 °F reikia striukės, o žemiau 32 °F prasideda šaltis su ledu.
Kepimo temperatūros
Angliškuose receptuose dažniausiai pasitaiko 350, 375 ir 400 °F. Tai maždaug 175, 190 ir 200 °C — trys skaičiai, kurie padengia didžiąją dalį kepinių.
Perskaičiuojant receptą kartu keičiasi ir kiti matai, todėl patogiau viską daryti vienu metu su recepto skaičiuokle.
Šaldytuvas ir šaldiklis
Šaldytuve rekomenduojama laikyti apie 4 °C, šaldiklyje apie −18 °C. Amerikietiškuose prietaisuose tai atitinka maždaug 40 °F ir 0 °F.
Būtent todėl daugelio šaldiklių nustatymas yra apvalus nulis: skalėje, kuria jie projektuoti, tai gražus skaičius.
Kūno temperatūra
Įprasta kūno temperatūra yra apie 36,6 °C, o 37 °C dar nėra karščiavimas. Farenheitais tai maždaug 98 °F, o 100 °F jau reiškia pakilusią temperatūrą.
Matavimo vieta keičia rezultatą: pažastyje, burnoje ir ausyje gaunami skirtingi skaičiai. Todėl svarbiau stebėti pokytį nei vieną matavimą.
Kambario temperatūra namuose
Gyvenamosiose patalpose įprasta laikyti apie 20–22 °C, miegamajame kiek vėsiau. Kiekvienas laipsnis šildymo sezono metu pastebimai keičia sąskaitą.
Praktinė pastaba — jaučiama šiluma priklauso ne tik nuo oro, bet ir nuo sienų temperatūros. Šaltos sienos verčia kelti termostatą, nors oras jau šiltas.
Kelvinai
Moksle naudojama Kelvino skalė, kurios nulis yra absoliutus nulis. Vienas Kelvinas lygus vienam Celsijaus laipsniui, tik atskaitos taškas kitas.
Kasdienybėje jie sutinkami retai, bet pasitaiko apibūdinant šviesos spalvą: šiltai balta lempa yra apie 2700 K, dienos šviesa — apie 6000 K.
Jaučiama temperatūra
Prognozėse dažnai nurodomi du skaičiai: reali ir jaučiama temperatūra. Skirtumą sukuria vėjas žiemą ir drėgmė vasarą.
Vėjas pagreitina šilumos netekimą, todėl −5 °C su stipriu vėju jaučiasi kaip −12 °C. Vasarą drėgmė trukdo prakaitui garuoti, ir 30 °C tampa sunkiau pakeliami.
Automobilio ir lauko temperatūra
Automobilio rodomas lauko oro rodmuo vasarą dažnai per aukštas, nes jutiklis įkaista nuo asfalto ir variklio. Skirtumas gali siekti kelis laipsnius.
Žiemą svarbesnis kitas skaičius: apie nulį atsiranda plikledis, o rodmuo trys laipsniai virš nulio dar nereiškia, kad kelias saugus, ypač ant tiltų.
Temperatūra ir prietaisai
Kondicionieriai, šildymo katilai ir termostatai dažnai turi abi skales. Perjungimas paprastai yra nustatymuose, ir tai patogiau nei versti kaskart.
Jei prietaisas rodo nesuprantamus skaičius, pirmas žingsnis — pažiūrėti, kokia skalė įjungta. Dažnai problema būtent tokia, o ne gedimas.
Mėsos vidinė temperatūra
Kepant mėsą svarbiausia ne laikas, o vidinė temperatūra. Vištiena laikoma iškepusia apie 74 °C, o jautienos vidutinis iškepimas yra apie 57–60 °C.
Amerikietiškuose receptuose tos pačios reikšmės nurodomos Farenheitais: 165 °F ir maždaug 135–140 °F. Termometras čia patikimesnis už bet kokį laikmatį.
Temperatūra ir energija
Temperatūra rodo, kaip karšta, o energija — kiek šilumos reikia. Tai skirtingi dydžiai: puodelis ir puodas verdančio vandens yra tos pačios temperatūros, bet energijos juose skirtingai.
Būtent todėl didelį puodą užvirti trunka ilgiau, nors galutinė temperatūra ta pati. Šilumos kiekius perskaičiuoja energijos konverteris.
Kaip veikia termostatas
Termostatas neįjungia šildymo stipriau, kai nustatoma aukštesnė temperatūra. Jis tiesiog leidžia sistemai dirbti ilgiau, kol pasiekiama nustatyta riba.
Todėl nustatyti 26 laipsnius, norint greičiau sušilti, prasmės nėra. Kambarys sušils tokiu pačiu greičiu, tik sistema vėliau nesustos laiku.
Kur svarbus tikslumas
Kepimas. Dešimt laipsnių keičia rezultatą.
Vaistų laikymas. Nurodytas ruožas privalomas.
Mėsos kepimas. Vidinė temperatūra lemia saugumą.
Akvariumas. Nedideli svyravimai jau pastebimi.
Mielinė tešla. Kilimas priklauso nuo kelių laipsnių skirtumo.
Dažymas ir klijavimas. Instrukcijose nurodytas temperatūros ruožas privalomas.
Vandens temperatūra buityje
Boileryje įprastai palaikoma apie 55–60 °C, o duše naudojama apie 38–40 °C. Skalbimo programos nurodomos 30, 40, 60 laipsnių, ir tai realiai keičia elektros sąnaudas.
Skalbimas 30 laipsnių vietoje 60 sunaudoja žymiai mažiau energijos, nes didžioji dalis jos eina būtent vandeniui šildyti, o ne būgnui sukti.
Kur tikslumo nereikia
Orų prognozėje skirtumas tarp 21 ir 22 laipsnių praktiškai nieko nekeičia. Tas pats galioja kambario temperatūrai ir vandeniui duše.
Todėl greitas apytikslis vertimas kasdienybėje visiškai pakanka. Tikslių formulių prireikia tik ten, kur skaičius turi technines pasekmes.
Termometrai ir jų tikslumas
Buitiniai termometrai turi savo paklaidą, dažnai vieną ar du laipsnius. Tai nesvarbu orams, bet svarbu orkaitei ir šaldytuvui.
Paprasčiausias patikrinimas — ledo ir vandens mišinys, kuris turi rodyti nulį. Jei rodo du laipsnius, tokia ir yra prietaiso paklaida.
Kaip įprasti prie kitos skalės
Greičiausias būdas — kelias savaites žiūrėti prognozę abiem vienetais. Smegenys pačios susieja skaičius su pojūčiu, ir vertimo nebereikia.
Padeda ir vienas paprastas įprotis: telefone įsijungti abu vienetus orų programėlėje. Po mėnesio vertimas nustoja būti reikalingas visiškai.
Tas pats veikia ir su virtuve: kelis kartus iškepus receptą su nurodyta Farenheito temperatūra, ji tampa atpažįstama kaip savas skaičius.
Dažni klausimai
Atimkite 30 ir padalykite iš dviejų. Nuo 70 °F gaunama apie 20 °C, o paklaida kasdieniame ruože siekia maždaug vieną laipsnį.
Maždaug 175 °C. Tai dažniausia kepimo temperatūra angliškuose receptuose, todėl ją verta įsiminti.
Nes skalės kyla skirtingu greičiu ir viename taške susikerta. Ties −40 abi rodo tą patį skaičių.
Tai įvertinimas, kaip temperatūra veikia žmogų atsižvelgiant į vėją ir drėgmę. Žiemą vėjas ją mažina, o vasarą drėgmė didina.
Susijusios skaičiuoklės
Skaitykite taip pat
Matai recepte: puodeliai, gramai ir kaip nesugadinti patiekalo
Kodėl puodelis miltų ir puodelis cukraus sveria skirtingai, kaip perskaičiuoti receptą kitam kiekiui ir kurie ingredientai neskaliuojami proporcingai.
Kaip pasidalinti sąskaitą, kad niekas nesijaustų apgautas
Po lygiai yra paprasčiausia ir dažnai neteisingiausia. Trys dalybos būdai, kelionės išlaidų suvedimas ir kaip apskaičiuoti dalį pagal pajamas.
Coliai, uncijos ir Farenheitai: konvertavimas be klaidų
Amerikietiškas receptas, angliškas skelbimas ir vokiška instrukcija. Pagrindiniai perskaičiavimai ir vietos, kur klaida kainuoja brangiausiai.